Imtis savarankiško verslo galima
• įkūrus įmonę;
• vykdant individualią veiklą be verslo liudijimo;
• įsigijus verslo liudijimą.
Steigiant atskirą įmonę būtina nuspręsti, kokios teisinės formos įmonė geriausiai atitiktų ketinamą vykdyti veiklą. Reikia įvertinti, kokia ūkine komercine veikla versitės, kiek įmonėje dirbs darbuotojų, kiek pradinio kapitalo reikės verslui pradėti ir pan. Populiariausia vykdyti veiklą steigiant individualią įmonę arba steigiant uždarąją akcinę bendrovę.
Įmonės tipai:
• individuali įmonė (IĮ) - tai neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Ši juridinio asmens rūšis pasižymi paprastesne nei kitų juridinių asmenų steigimo tvarka bei tuo, jog individualiai įmonei įsteigti nėra nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis. Tačiau kita vertus, jei prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už tokios įmonės prievoles atsako savininkas savo turtu. Individualią įmonę steigia vienas (būtina sąlyga – veiksnus) fizinis asmuo, kuris nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Individualios įmonės nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo vadovaujasi individuali įmonė. Individualios įmonės steigimo dokumentas kartu yra ir jos steigimo sandoris.
• uždaroji akcinė bendrovė (UAB) - įmonė, kurios kapitalas suskirstytas į dalis, vadinamas akcijomis. Tai yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip. Bendrovės steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku. IĮ ar UAB? Paprasčiausia steigti individualią įmonę. Individualios įmonės steigėju gali būti vienas veiksnus fizinis asmuo. Individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, t.y. jam nereikia įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutarčių. Pagrindinis individualios įmonės trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – tai reiškia, kad įmonės turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto ir už įmonės prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. Sudėtingiau steigti uždarąją akcinę bendrovę (UAB), tačiau ji geriau tinka veiklai susijusiai su didesne rizika. UAB steigėjais gali būti gyventojai ir įmonės. Uždaroji akcinė bendrovė už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Kapitalą sukaupia akcininkai.