Auga darbo jėgos paklausa
Balandžio mėnesį augo darbo jėgos paklausa. Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje praėjusį mėnesį buvo registruota 12,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai yra 7,8 proc. daugiau negu kovą ir 18,7 proc. daugiau negu 2009 m. balandį. Kaip ir kiekvieną pavasarį, daugėjant sezoninių darbų, išaugo terminuotų darbo pasiūlymų skaičius. Iš visų registruotų vietų beveik 52 proc. buvo skirtos terminuotam įdarbinimui, kovą – apie 28 proc. Tačiau tokio didelio augimo negalima sieti vien tik su darbų sezoniškumu. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad darbdaviai, nebūdami tikri dėl ateities, mieliau renkasi terminuotus įsipareigojimus. Praėjusių metų balandį darbo vietos terminuotam įdarbinimui sudarė 24,4 proc.
Balandį, panašiai kaip ir ankstesniais mėnesiais, daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių bei lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojams, dažytojams, pardavimų vadybininkams, virėjams.
Tarp paklausiausių profesijų praėjusį mėnesį taip pat pateko - miškininkystės ir medienos ruošos darbuotojai bei žemės ūkio ir miškų ūkio mašinų ir įrengimų operatoriai. Išaugusi šių profesijų darbuotojų paklausa galėtų būti siejama su prasidedančiu žemės ūkio darbų sezonu. Palyginti su kovu, žemės ūkio darbininkų paklausa išaugo 5,5 karto. Taip pat daugiau kaip 2 kartus išaugo darbo pasiūlymų statybininkams. Kreipėsi 45,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
Balandžio mėnesį į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 45,4 tūkst. nedirbančių asmenų. Tokį bedarbių srautą į darbo biržą nulėmė jų suinteresuotumas pasinaudoti valstybės teikiamomis garantijomis darbo biržoje registruotiems asmenims, ypač sveikatos draudimu. Antroje mėnesio pusėje norinčių užsiregistruoti darbo biržoje asmenų skaičius mažėjo.
Iš visų per mėnesį įregistruotų asmenų moterys sudarė 39,5 proc., vyrai – 60,5 proc. Balandžio mėnesį į darbo biržą kreipėsi 8,1 tūkst. jaunesnių kaip 25 metai amžiaus asmenų, jie sudarė 17,7 proc. visų įregistruotų bedarbių.
Kad daugiau asmenų registravosi ne ieškodami darbo, o dėl socialinių garantijų parodo ir bedarbių struktūra. Daugiau kaip 32 proc. per mėnesį įregistruotų asmenų turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką. 2009 - aisiais tokie bedarbiai sudarė 14,3 proc. Kas penktas bedarbiu įregistruotas asmuo anksčiau nėra dirbęs (2009 m. - 12,8 proc.). Balandžio mėnesį, palyginti su kovu, nuo 33 iki 38 proc. išaugo kaimo gyventojų dalis tarp bedarbių. Paprastai, prasidedant pavasario sezonui, bedarbių gyvenančių kaime registruodavosi mažiau. 2009 metais kaimo gyventojai sudarė 30,8 proc. įregistruojamų bedarbių. Registruotas nedarbas – 15,1 proc.
Gegužės 1 d. šalyje buvo 325 tūkst. registruotų bedarbių ir jie sudarė 15,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Registruotas nedarbas balandžio mėnesį augo 0,8 proc. punkto. Vyrų nedarbo rodiklis išlieka žymiai aukštesnis (4,8 proc. punkto) nei moterų. Neturintys darbo vyrai gegužės 1 d. sudarė 17,5 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų. Šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 188,4 tūkst. bedarbių vyrų. Bedarbių moterų buvo registruota 136,6 tūkst. ir jos sudarė 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus moterų.
Gegužės 1 d. šalyje bedarbiais buvo registruota 46,4 tūkst. jaunesnių kaip 25 metų amžiaus asmenų. Jie sudarė 9,7 proc. visų šalies 16 – 24 metų amžiaus gyventojų arba 0,5 proc. punkto daugiau negu balandžio 1 d. Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos 62,9 tūkst. arba 19,4 proc. visų darbo biržoje registruotų bedarbių.Išlieka dideli teritoriniai nedarbo skirtumai.
Balandžio mėn. registruotas nedarbas augo daugelyje šalies savivaldybių tik Pakruojo ir Rietavo savyvaldybėse mažėjo (atitinkamai 0,9 ir 0,1 proc. punkto), o Akmenėje nepakito. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų buvo registruota bedarbiais Vilniaus (20,6 proc.), Šalčininkų (20,3 proc.), Ignalinos (20,2 proc.), Mažeikių (20,1 proc.) rajonų savivaldybėse. Žemiausias registruotas nedarbas - Neringoje (5,5 proc.), Birštone (11,5 proc.), Kazlų Rūdoje (11,7 proc.), Elektrėnuose (12,0 proc.) ir Pakruojo rajone (12,1). Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų gegužės 1 d. sudarė 15,1 proc. punkto.
Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (16,9 proc.), mažiausia – Šiauliuose (12,6 proc.). Aukščiausias moterų nedarbas, 18,5 proc., buvo registruotas Mažeikiuose. Darbo neturi beveik kas ketvirtas (24,6 proc.) Druskininkuose gyvenančių darbingo amžiaus vyrų. Daugiausia nedirbančių jaunų iki 25 m. amžiaus asmenų yra Vilniaus rajone (13,6 proc.). Visų grupių mažiausi nedarbo rodikliai registruoti Neringoje: moterų – 5,6 proc., vyrų – 5,4 proc., jaunimo – 5,8 proc. Neringa yra vienintelė savivaldybė, kur registruotas vyrų nedarbas žemesnis už moterų. Įdarbinta 1,5 karto daugiau asmenų Balandžio mėnesį darbo biržos specialistai padėjo įsidarbinti 18,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra beveik 50 proc. daugiau negu kovo mėnesį. Be to tai didžiausias per mėnesį įsidarbinusių asmenų skaičius nuo 2008 m. pradžios.
Vyrai tarp įdarbintųjų sudaro 62,3 proc., jaunimas - 16,7 proc. Du iš trijų įdarbintųjų įsidarbino neterminuotai. Iš visų įdarbintųjų 21,8 proc. įsidarbino statybose, 19,5 proc. – pramonėje, 15,3 proc. - prekyboje, 14 proc. - žemės ūkyje. Kas ketvirtas – penktas dirba nekvalifikuotus darbus. Balandžio mėnesį 2,6 tūkst. bedarbių arba 42,5 proc. daugiau negu kovą įsigijo verslo liudijimus iki 6 mėn. laikotarpiui. Per keturis šių metų mėnesius padėta įsidarbinti 49,6 tūkst. asmenų, veiklą įsigiję verslo liudijimus pradėjo 8,1 tūkst.
Labiausiai, 2,4 karto, augo viešųjų darbų apimtys. Balandžio mėnesį 3,4 tūkst. asmenų buvo sudaryta galimybė užsidirbti lėšų pragyvenimui, atliekant visuomenei naudingus darbus. Beveik 700 nekvalifikuotų bedarbių ir apie atleidimą įspėtų asmenų pradėjo mokytis pagal profesinio mokymo programas. Per 1,1, tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių buvo įdarbinti subsidijuojant ar nusiųsti į darbo įgūdžių įgijimo priemones. Per šių metų sausio – balandžio mėn. į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 19,1 tūkst. asmenų, arba 83 proc. daugiau negu per tą patį 2009 metų laikotarpį.